Dantų priežiūra nėštumo metu
Dantų ir dantenų priežiūra nėštumo metu yra ypač svarbi, nes burnos ertmės sveikata gali turėti įtakos tiek besilaukiančios mamos, tiek besivystančio kūdikio sveikatai. Nėštumo metu dėl hormoninių organizmo pokyčių vyksta pakitimai ir burnos ertmėje. To pasekoje padidėja galimybė dantų ėduoniui atsirasti, susirgti dantenų uždegimu bei periodonto ligomis. Manoma, kad apie 18% gimusių neišnešiotų kūdikių ir priešlaikinio gimdymo atvejų yra susiję su periodonto ligomis bei burnos gleivinės uždegimais. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamas prevencijos ir gydymo priemones, didelį dėmesį skirti asmeninei burnos higienai, burnos ertmės priežiūrai bei mitybai.
Burnos ertmės pokyčiai ir problemos nėštumo metu.
Dantenų uždegimas – tai dažniausiai pasitaikanti dantenų liga nėštumo metu, kuri vystosi kaip atsakas į organizmo hormoninius pokyčius. Pasitaiko apie 60% nėščiųjų, todėl dar vadinamas nėštuminiu gingivitu. Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogenų ir progesterono kiekis. Dėl to, dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai sukelia uždegimą. Gingivitas dažniausiai prasideda antrą nėštumo mėnesį. Palaipsniui požymiai sunkėja ir aštuntame mėnesyje pasireiškia sunkiausia forma. Negydomas gali sukelti periodonto ligas. Simptomai: patinusios, paburkusios, paraudusios, skausmingos dantenos, kraujavimas iš dantenų valant šepetėliu ar tarpdančių siūlu. Pastebėjus nėštuminio gingivito simptomus, būtina apsilankyti pas savo gydytoją odontologą. Jis įvertins situaciją ir parinks tinkamą gydymą bei profilaktines priemones. Uždelstas ir negydytas gingivitas gali išsivystyti į rimtesnę ligą- periodontitą. Dauguma moterų išsigąsta ir nustoja valytis dantis galvodamos, kad dantenų kraujavimą ir sukėlė intensyvus valymas šepetėliu. Tačiau tai dar labiau pakenkia burnos ertmės higienai. Esant dantenų uždegimui labai svarbu reguliariai valyti dantis šepetėliu su fluoro turinčiomis pastomis, naudoti tarpdančių siūlą, skalavimo skysčius.
Apnašose esančios bakterijos, o ne hormonai yra infekcijos šaltinis, kuris sukelia gingivitą.
Dantų ėduonies atsiradimą gali sąlygoti keli veiksniai:
- Prasta burnos higiena;
- Netinkama mityba, dažnas užkandžiavimas saldumynais, nes cukrus prisideda prie bakterijų dauginimosi burnos ertmėje;
- Rūgščių poveikis, seilių pH pokyčiai;
- Susilpnėjusi mamos imuninė sistema gali prisidėti prie bakterijų dauginimosi burnos ertmėje;
Pirmuosius nėštumo mėnesius daugelį moterų lydi rytinis pykinimas, vėmimas. Šie nėštuminiai toksikozės reiškiniai susiję su daroma žala dantų emaliui bei ėduonies atsiradimu. Vėmimas kenkia dantims, nes į burną patekusios skrandžio sultys sudaro rūgštinę terpę, dėl kurios gali prasidėti dantų emalio erozijos. Jei nesilaikoma burnos ertmės higienos, ant dantų atsiranda daug apnašų, o vėmimams kartojantis dėl rūgščių poveikio vyksta emalio demineralizacija. Tokia situacija labai palanki dantų ėduoniui vystytis. Siekiant sumažinti žalingą rūgščių poveikį po vėmimo, rekomenduojama neskubėti valytis dantų šepetėliu ir dantų pasta, nes pažeistas emalis pasidaro mažiau atsparus mechaniniam poveikiui. Pradžioje patartina neutralizuoti rūgščią terpę burnoje skalaujant paprastu vandeniu arba sodos tirpalu(puodelis vandens su vienu arbatiniu šaukšteliu sodos). Tik po to galima valyti dantis įprastu budu su šepetėliu ir dantų pasta.
Besilaukiančios moterys, sergančios periodonto ligomis turi didesnę tikimybę pagimdyti kūdikį su mažesniu kūno svoriu bei patirti priešlaikinį gimdymą. Periodontito pažeistos dantenos yra toksinų rezervuaras, kuris gali tiesiogiai paveikti besilaukinčią moterį. Būsimos mamos organizmas reaguoja į infekciją dantenose, išskirdamas uždegiminius mediatorius prostaglandinus. Šių medžiagų padidėjimas gali sukelti gimdos susitraukimus ir taip iššaukti priešlaikinį gimdymą.
Amerikoje buvo atlikti tyrimai, kurių rezultatai parodė, jog periodonto ligų gydymas žymiai sumažino mažą kūno svorį turinčių kūdikių gimimo skaičių ir priešlaikinio gimdymo atvejų.
Dantenų infekciją sukėlusios bakterijos gali nulemti priešlaikinį gimdymą, o netgi laiku gimęs kūdikis gali būti mažesnio svorio.
Tinkama mityba
Norint išlaikyti sveikus dantis nėštumo metu, svarbu ir tinkamai maitintis. Racionali, subalansuota mityba padeda išvengti problemų, susijusių su emalio pažeidimais ir taip sumažinti ėduonies atsiradimo tikimybę. Be to, pilnavertė besilaukiančios mamos mityba turi didelę įtaką ir būsimo vaikelio dantukų sveikatai, kuri užtikrina gerą vaisiaus dantų užuomazgų susiformavimą, mineralizaciją.
Būsimos mamos kartais pernelyg mėgsta saldumynus, o burnoje esančios bakterijos cukrų mėgsta, skaido jį, ir išskiria danties paviršiuje rūgštis. Prasideda emalio tirpimas, atsiranda palankios sąlygos dantų ėduoniui vystytis. Dėl to, reikia pasirinkti tinkamą maistą ir vengti saldžių produktų, o jais paskanavus, išsivalyti dantis.
Besilaukiančiai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, pieno produktų, žuvies, liesos mėsos, mažiau perdirbto, konservuoto maisto. Labai svarbūs motinos mityboje vitaminai D, A, B, C, fosforo ir kalcio santykis. Jei moters maisto racione yra pakankamai kalcio, kurį gauna vaisius, ji kalcio nepraranda. Puikiausias desertas- sūris. Jis stabdo ėduonies susidarymą, nes savo sudėtyje turi didelį kalcio ir fosforo kiekį. Šie elementai yra kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Dėl to sūris išsaugo bei atstato dantų emalį, skatina seilių išsiskyrimą, padeda neutralizuoti burnos pH, naikina bakterijas, kurios sukelia dantų ir dantenų ligas. Patariama valgyti 5 kartus per dieną, vakarieniauti bent porą valandų prieš miegą.
Būna situacijų, kai moterims nėštumo metu džiūsta burna, sumažėja seilių. Tokiu atveju rekomenduojama pakramtyti becukrės kramtomos gumos kelis kartus per dieną. Tačiau nereikėtų persistengti, nes nuo besaikio gumos kramtymo gali padidėti skrandžio rūgštingumas ir išsivystiti gastritas.
Kada apsilankyti pas gydytoją odontologą?
Jei nėštumas planuojamas, dar iki pastojimo rekomenduojama pasirūpinti burnos ertmės sveikata. Prieš pastojant patariama apsilankyti pas gydytoją odontologą. Jis atliks profesionalią burnos higieną, išgydys ėduonies pažeistus dantis ar kitas esančias burnos ligas. Patars kaip elgtis ir prižiūrėti dantis besilaukiančiai mamai visą nėštumo laikotarpį, kad būtų užtikrinta jos ir būsimo vaikelio dantų bei viso organizmo sveikata. Jei kūdikėlio jau laukiamasi, pacientė turėtų apie tai pasakyti savo odontologui. Tai padės gydytojui sudaryti tinkamą gydymo planą, parinkti tinkamus gydymo metodus bei medikamentus. Rekomenduojama informuoti ir kokius vaistus vartoja nėščioji, kokias rekomendacijas pateikė gydytojas- ginekologas dėl esamų nėštumo komplikacijų ar patologijų. Turint šią informaciją gali tekti keisti gydymo planą.
Nors pagrindinį dantų gydymą visada geriau užbaigti dar iki pastojimo, tačiau esant ekstrinėm situacijom, kai skauda dantį ar gydymas neišvengimas dėl gresiančios rizikos mamos bei vaisiaus sveikatai, odontologinės procedūros galimos ir nėštumo metu. Tik tam tinkamiausias laikas yra antras nėštumo trimestras( 4- 6mėn.). Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius formuojasi visi pagrindiniai vaisiaus organai, ir šis laikotarpis yra pats svarbiausias vaiko vystymuisi. Tad gydytis pirmame trimestre nerekomenduojama, kad būtų sumažinta bet kokia galima rizika pakenkti vaisiui. Trečias trimestras taip pat netinkamas, nes odontologinė kėdė mamai nepatogi. Kai gulima ant nugaros spaudžiama vena, taip gali sutrikti kraujo cirkuliacija, o dėl patirto streso atsiranda priešlaikinio gimdymo grėsmė. Pirmuoju ir trečiuoju trimestru suteikiama tik būtiniausia odontologinė pagalba (prieš tai pasitarus su gydytoju – ginekologu). Visus kitus didžiuosius pagrindinius darbus kurie nėra skubūs, rekomenduojama atidėti iki tol, kol gims vaikelis.
Įsidėmėti: Siekiant išvengti burnos ertmės infekcijų, kurios gali turėti įtakos vaisiui ir mamos sveikatai, būtinas reguliarus lankymasis pas gydytoją odontologą.
Dantų gydymas daliai moterų yra stiprus stresas. O vaisius labai reaguoja į mamos emocinę ir fizinę būseną. Kad būtų išvengta visų didelės baimės, išgyvenamo streso, komplikacijų, gydymo metu galima naudoti lokalius anestetikus ( vietiniai nuskausminamieji), kurių sudėtyje nėra adrenalino. Nereikėtų nėštumo metu naudoti šių vaistų: antibiotikų- tetraciklino, eritromicino, klaritromicino, analgetikų- aspirino. Pvz: tetraciklinas gali turėti įtakos vaiko dantų vystymuisi, dėl to neturėtų būti skiriamas besilaukiančiai mamai.
Daug diskusijų kelia rentgeno nuotraukos. Nėštumo metu patariama jų vengti. Tačiau jei dantų rentgeno nuotrauka neišvengiama, mama ir jos būsimas kūdikis apsaugomas kiek galima labiau naudojant specialias apsaugines prijuostes. Šiuolaikinės pažengusios technologijos siūlo ir naują rentgeno būdą- kompjuterinį tyrimą. Jis duoda mažesnę radiacijos dozę.
Galimos odontologinės procedūros nėštumo metu: higieninis dantų valymas, ėduonies gydymas, pūlingi dantenų ir dantų procesai, endodontinis gydymas, danties rovimas(esant būtinybei).
Nerekomenduojamos odontologinės procedūros nėštumo metu: protezavimas, implantavimas, akmenų valymas, breketų dėjimas.
Rekomendacijos kūdiko besilaukiančioms mamoms:
- Valyti dantis mažiausiai du kartus per dieną, po 2- 3 minutes su šepetėliu ir fluoro turinčia pasta. Jei valantis dantis pykina, patariama pasirinkti dantų pastą, turinčią švelnesnį skonį. Jei tai problemos neišsprendžia galima valyti dantis su šepetėliu be dantų pastos, bet po to burną skalauti fluoro turinčiu skalavimo skysčiu.
- Naudoti tarpdančių siūlą.
- Po vėmimo skalauti burną vandeniu arba sodos tirpalu( į vandens puodelį įdėti vieną šaukštelį sodos), valyti dantis šepetėliu ir dantų pasta, kad taip būtų neutralizuojamos rūgštys burnos ertmėje.
- Tinkamai maitintis, riboti cukraus kiekį.
- Reguliariai lankytis ir nepraleisti vizitų pas gydytoją odontologą.
- Atkreipti dėmesį į dantenų pokyčius nėštumo metu. Pastebėjus dantenų uždegimo simptomus, apsilankyti pas gydytoją odontologą.
- Kosmetines dantų gydymo procedūras, kurios nėra svarbios ir skubios(pvz: dantų balinimas) atidėti po gimdymo.